- užpečinė
- ×ùžpečinė sf. (1) NdŽ, Plt, užpečìnė (2) KŽ, Ms; EncIX90
1. Dr, Skd, Pln mažas kambarys, esantis už senoviškos krosnies: Pri galo už pryšininkėms – užpečìnė Brs. Žiemą į ùžpečinę įsikraustom miegoti Kal. Prastoji troba, arba vadinamoji užpečinė, naudojama kaip virtuvė, todėl joje įtaisyta viryklė su šildomąja sienele rš. | prk.: Mes esam septyni paaugę svetimo[je] ùžpečinė[je] (svetimuose kampuose) Gršl.
2. KŽ užkrosnė.
◊ kaĩp prie põno Diẽvo ùžpečinėje labai gera, jauku: Ana teip yra kaĩp pri põno Diẽvo ùžpečinė[je], ne kokio vargo nėra mačiusi Plt.
Dictionary of the Lithuanian Language.